Lietingą vilnietiško rudens dieną, minint 400-asias žymiausio ir talentingiausio visų laikų Lietuvos karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus mirties metines, grafų Chodkevičių rūmų (šiuo metu naudojamų Vilniaus paveikslų galerijai ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus administracijos reikmėms) kieme atidengta menininko Martyno Gaubo sukurta horeljefinė kompozicija, įamžinanti vieną šauniausių mūsų didžiavyrių.
Skulptorius Martynas Gaubas, 2004 m. baigęs dailės-dizaino studijas Šiaulių universitete, jau yra pagarsėjęs savo kontaversijomis ir trimačiais šaržais tiek šalyje, tiek pasaulyje. Tačiau šį kartą maloniai stebina autoriaus dokumentiškai tiksliai išpasakoti didžiojo etmono pasiekimai ir karo pergalės, pasitelkus išraiškingas grafines priemones, tame tarpe – tipografiją ir heraldiką (dizaineris juk!) bei drąsiai ištraukus iš plokštumos apimtines figūras, išreiškiančias pagrindinę barokinės panegirikos idėją – šlovinti ir įpaminklinti neprilygstamą herojų.
Kamerinė, literatūrinė kompozicija, filigraninio tikslumo detalės, barokinei epochai būdingas dekoratyvumas, žaidimas masteliais ir tūriais (už husaro modeliuką – ypatingas ačiū), nedisonuoja su ritmiška klasicistinių rūmų vidinio kiemo fasadų architektonika, bet ir „nesikalba“ su ja, nes tiesiog paskęsta fasade. Gi memorialinės lentos kaimynystė ant pastato sienos sukuria antkapinių paminklų eilės ar kolumbariumo įspūdį. Apskritai, tokiam sumanymui galima buvo paieškoti vietos rūmų išoriniame fasade, o ne „už kampo“ viduje.
Bronza greičiausia buvo liejama toje pačioje gamykloje, kurioje buvo gaminama Laisvės kario – Vyčio skulptūra. Gal todėl plastinės išraiškos tokios artimos? Skulptorius Arūnas Sakalauskas per Vyčio skulptūros atidengimą prisipažino, kad veidas, ramiai žvelgiantis į Kauną iš po šalmo antveidžio – Romo Kalantos, o štai Martynas Gaubas, turėdamas tokią pat progą, pratylėjo – kas gi buvo J. K. Chodkevičiaus skulptūrinis modelis? Žinoma, tokio veido stilingų hipsterių pilni sostinių prospektai ir kavinės, tad autorius lengva ranka ir su sau būdingu kruopštumu nulipdė vaškuotus, į viršų užriestus etmono ūsus, išpuoselėtą barzdą bei manieringą šukuoseną, kurią užbaigia tvarkingai sušukuota plaukų bangelė…Auskaro betrūksta! Portretinė paminklo charakteristika pernelyg konkreti, kad būtų atpažįstama, tuo pačiu deheroizuota, įbuitinta iki šilto draugiško šypsnio iš amžių glūdumos. Bičiulis Jonas Karolis, kurį gali sutikti bet kurioje Vilniaus senamiesčio gatvelėje…
