Vilniuje, ten kur Rinktinės gatvė nusileidžia į Nerį, susiformavo keistos apleistų pastatų kapinės (sako, senovėje ten ir būta kapinių) – prie trečią dešimtmetį dūlančių Sporto rūmų ir nebaigtų statyti taip vadinamų Maskvos namų prisijungė Hilton griaučiai, turėję tapti viešbučiu dar 2020 metais. Vilniaus meras žadėjo tą nepavykusį kgb lizdą – Maskvos namus – nugriauti, kas būtų net tik stiprus politinis pareiškimas, bet ir teigiamai pasitarnautų miesto architektūrinei ekologijai. Kol dar tai neįvyko (o kaip žinia, ne visi dabartinio mero pažadai būna įgyvendinti), pastato vaiduoklio sienos (ir net stogas) tarnauja kaip atviros meno erdvės grafičių mėgėjams. Šis gatvinis žanras, kaip kultūrinė piktžolė yra akivaizdžiausias urbanistinio apsileidimo požymis, ką akivaizdžiai demonstruoja minėtų apleistų pastatų teritorijos pavyzdys. Kita vertus, grafičiai, būdami chuliganiškai rėksmingi, puikiai tinka protestų, tame tarpe ir politinių – pareiškimams. Rusijai užpuolus Ukrainą šių metų vasarį, ant Maskvos namų stogo atsirado atsišaukimas rusų karo laivui, plačiai ir su pasimėgavimu cituojamas visų, kurie šią kryptį yra gerai įsisavinę. Laimei, neįgudusia ranka kirilica išvedžiotas užrašas, netapęs nei grafiti, nei tuo labiau – tipografiniu pasididžiavimu, matomas tik pakilus virš pastato, todėl apie jį greitai buvo pamiršta.
grafičiai, būdami chuliganiškai rėksmingi, puikiai tinka protestų, tame tarpe ir politinių – pareiškimams
O štai praėjusį ketvirtadienį (2022 07 28) ant šio apleisto Maskvos namo sienos buvo įgyvendintas žymiai estetiškesnis ir emociškai įtaigesnis sumanymas – reprodukuota ukrainietės merginos, dėvinčios tautinius drabužius, nuotrauka. Projekto „Do peremogi“ organizatorių sumanymu savanorės ukrainietės atvaizdas ant planuoto Rusijos galios simbolio turėtų demonstruoti nepalaužiamą Ukrainos ryžtą ginti savo šalį ir laisvę iki pergalės. Projekto realizavimui buvo pasitelktas gana ekstravagantiškas būdas: estų Robot Muralist kompanijos išradimas – robotas Albertas, kuris, jei būti tiksliam, yra printeris ant ratukų, valdomas kompiuterio programos, o įtemtų trosų pagalba važinėjantis po numatytą uždažyti vertikalų plotą. Veikdamas kaip tikras didžiulis rašalinis spausdintuvas, išpurškiantis ant paviršiaus aerozolinius dažus taškais, Albertas atgamina užduotą piešinį. Toks mišrus high-techo ir undergroundo subkultūros produktas. 13 000 Eur, reikiamus idėjai realizuoti, pavyko surinkti per keturias dienas. Tie, kurie aukojo, greičiausiai neatkreipė dėmesio į tai, kad tokio ploto plakatas, atspausdintas ant reklaminio tento ir ištemtas ant rėmo kainuoja keturiskart pigiau, o rezoliucija (kitaip tariant, vaizdo raiška) – keturiskart aukštesnė. Na, ir siena lieka tokiu atveju neuždažyta. Vis tik tikėtina, kad siena (o kartu ir visas pastatas, kaip miesto valdžia žadėjo) bus nugriauta greičiau, nei dažai ims luptis nuo fasadinių plytelių paviršiaus.
