Įvykio data: 2021 06 21
Lietuvos kultūros taryba Meno sritims paskirstė 1,6 mln. eurų antram šių metų pusmečiui teiktoms paraiškoms.
Tai čia visoms. O pavyzdžiui, cirkui davė daugiau nei 22 tūkst. eurų, Dizainui – 40 tūkst. eurų. Architektūros sričiai teko dar dvigubai daugiau. Toliau kainos auga eksponentiškai – šokiams davė 110 tūkst. eurų., o štai teatrui – 232 tūkst. eurų. Tokia nelinksma statistika mato vienetais: Lietuvoje visas dizaino sektorius – kaip du cirkai, o architektūros – kaip keturi. Užtat teatras – kaip dešimt cirkų, nes iš ten ir yra atsiradęs.
Reikšmingos faktinės aplinkybės:
1. Krenta į akis absoliuti disproporcija Lietuvos meno ir kultūros finansavime. Kokio lygio ekspertai ar tarybos nariai nusprendė, kad dizaino industrija turi būti finansuojama dvigubai mažiau nei fotografijos menas ar penkis kartus mažiau nei dailė?! Ir beveik 10 kartų mažiau nei muzika??! Vakarų Europos šalyse kultūrinės industrijos (kuriose telpa visa dailė, muzika, šokiai ir estrada) savo finansavimo mastu prilyginamos dizainui. Tai yra – 50:50.
2. Dizaino srityje finansuoti tik keturi projektai (iš 30 pateiktų). Du iš jų – knygų leidyba. Kokios kompetencijos turi būti ekspertai (o gal viską sprendžia tarybos nariai, tarp kurių dizaino srities specialisto, kaip žinia, nėra), kad nuspręstų, ko labiausiai dizaino sektoriui reikia – skaityti knygas.
3. Vieną jų, lakoniškai įvardintą kaip „Knyga Feliksas Daukantas“ ruošiasi išleisti biudžetinė įstaiga Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Jos daugiamilijoninį valstybinį biudžetą, pasirodo, būtina paremti papildomai 13 300 eurų iš Kultūros rėmimo fondo. Kitaip jie knygos išleisti negali. O tai kur VšĮ Dizaino fondas, kuris Daukanto paveldą jau buvo susiprivatizavęs?
4. Visi kiti, stovėję su ištiesta ranka prie pastato Vilniaus Naugarduko gatvėje 10, liko tuščiomis: nieko negavo ne tik Lietuvos dizaino sąjunga, bet ir Grafinio dizaino asociacija. Nieko nedavė net Juozui Statkevičiui. Turbūt dar laukia ataskaitų iš jo už praeitus davimus.
