Įvykio data: 2020 11 24 (tačiau vyko ir visus aštuonerius metus iki tol)
Daina Urbanavičienė tenkina politkultūrines Maskvos užgaidas
KT pirmininkė skyrė 30 651,50 eurų kompensaciją dvejoms įmonėms, kurioms nepavyko atvežti į Lietuvą koncertuoti Kirkorovo ir tokio Šufutinskio, kurie karštai ir beatodairiškai savo dainomis šlovina tiek kruviną Lukašenkos režimą, tiek savo prezidentą Putiną ir Krymnaš. Apie visa tai jie norėjo padainuoti ir Lietuvos publikai, deja dėl pandemijos sukeltų suvaržymų, koncertai buvo atidėti. Neatšaukti, bet atidėti! Ir už tai Urbanavičienė atseikėjo virš 30 000 eurų!
Reikšmingos faktinės aplinkybės:
1. Daina Urbanavičienė atvadovavo Lietuvos kultūros tarybai dvi kadencijas, t.y. visi pinigai Lietuvos kultūrai aštuonerius metus ėjo per jos rankas. Nepaisant galybės kontraversijų, nepasitenkinimo LKT veikla, ekspertų nemokšiškumo, klaidų ir atviro įstatymų nesilaikymo, pirmininkė kažkaip įtiko visoms politinėms jėgoms, valdžiusioms Lietuvą per tą laiką.
2. Kaip jai tai pavykdavo, rodo susidorojimo su Lietuvos dizainerių sąjunga pavyzdys. Vykdydama tuometinio VDA rektoriaus Audriaus Klimo valią, Urbanavičienė nuo 2016 iki 2018 m. neišmokėjo kultūros tarybos jau skirtus apie 120 000 eurų dizainerių sąjungos vykdomiems projektams finansuoti.
3. Sąjunga ne kartą gynė savo teises teismuose, kurie visais šiais atvejais naikindavo neteisėtus Urbanavičienės administracinius raštus, tačiau pastaroji jau kitą dieną priimdavo naują sprendimą – savo turiniu identišką panaikintajam. Tai absoliutus teisinis nihilizmas, piktnaudžiavimas valdžia ir atvira korupcija. Kodėl Urbanavičienė tai darė? Nes JI GALĖJO. Nes ji neabejojo savo nebaudžiamumu, „stogas“ jai garantavo teisinę neliečiamybę. Žinoma, ne veltui – o už paslaugas tame veiklos bare, į kurį ją pastatė atitinkamos politinės jėgos.
4. Todėl ir atsirado toks sprendimas – kompensuoti nesamus nuostolius prokremlišką politizuotą kultūrą importuojančioms įmonėms. Beje, sprendimas priimtas, išskiriant atskiru raštu, o ne bendrame sąraše, galbūt tikintis, kad liks nepastebėtas. Ir klausimai – ar turi Urbanavičienė bendrą kultūros supratimą, politinę nuovoką, sveiko proto ar sąžinės pagaliau – visiškai neturi reikšmės, nes Urbanavičienė aštuonerius metus tevykdo nurodymus ir teikia visoms (ko gero) politinėms jėgoms paslaugas – skirsto pinigus pagal paprašymą (pareikalavimą). Na ir toms meno šiukšlėms patrupina, jei lieka.
5. Tokiu būdu atsirado ir kiti, tik naivuoliams nesuprantami LKT sprendimai: pvz. 42 000 eurų skirti pokalbiams prie P. Cvirkos paminklo Gedimino Jauniaus (beje, padariusiam svaiginančią karjerą iš TV klapčiukų į Vilniaus savivaldybės ekonomikos komiteto pirmininkus – Laisvė!) žmonos įmonei arba save žymiausiu Lietuvos dizaineriu (kas netrukdo dergti tą pačią Lietuvą per visokius Sputnikus) vadinančiam Juozui Statkevičiui – 40 000 eurų asmeniniam komerciniam projektui. Paradoksalu tai, kad minėtieji pinigai buvo dalinami iš papildomo fondo kultūros ir meno veikloms, kurios ieško naujų nuotolinių būdų išlikti pandemijos sąlygomis. Nežinia, ką ten kalbėjosi susirinkę prie P.Cvirkos paminklo, bet jo papėdėje patalpas nuomojantis dizaineris atšaukė tirštai arenas sutraukiantį savo madų spektaklį. Greičiausiai, paguodai dar ir kompensaciją už atidėjimą gavo.
6. O jaunasis kultūros ministras Simonas Kairys tuo tarpu paskelbė suformuotą savo komandą: tarp keturių (!) viceministrų – Daina Urbanavičienė. Tai buvo ypač bloga žinia Lietuvos kultūrai ir meno kūrėjams – kultūros istablišmentas persiskirsto postus, įtakas ir galiausiai – lėšas, visiškai neatsižvelgdamas į Lietuvos kultūros ir menininkų tikruosius poreikius, o iš minėtų pavyzdžių akivaizdu, kad net ciniškai iš tų poreikių tyčiodamasis.
7. Akivaizdu ir kitkas: Lietuvos kultūros taryba, kaip kultūros finansuotojas, kaip sistema – neveikia. Dar daugiau – ji veikia prieš Lietuvos kultūrą! Pasinaudojus pandemijos pauze, šį nevykusį ir kenksmingą eksperimentą būtina nutraukti, kultūros tarybą išformuoti ir skubiai ieškoti naujų formų kultūros ir meno finansavimui.
8. Vadybininkė Daina Urbanavičienė jokiu būdu negali būti kultūros viceministre ir tai garsiai ir aiškiai turi pasakyti meno kūrėjų atstovai – ministrui, politikams ir visuomenei.
9. Į klausimą – o tai kur semiotikė G. Žemaitytė – atsakymas trumpas: tai juk Kairys paskelbė konkursą LKT pirmininkės vietai užimti.
