Įvykio data: 2020 04 27
Audriaus Klimo įsteigta Lietuvos grafinio dizaino asociacija (LGDA), vienijanti savo gretose siauros dizaino specifikos asmenis, paskelbė keičianti pavadinimą į „Lietuvos dizaino asociaciją“. Panašu, kad kolegos perskaitė kovo 12 d. mūsų postą apie save ir nusprendė ryžtingai veikti. Kaip įprasta – jie atsilieka daugiau nei per du žingsnius, nes LIETUVOS DIZAINO SĄJUNGA (lot. associatio – sąjunga, susijungimas) jau yra įregistruota 2020 m. kovo 12 d.
Reikšmingos faktinės aplinkybės:
1. Klimas, 1996 metais įkurdamas LGDA neslėpė, kad jo organizacijos tikslas – nukonkuruoti ir užimti tuo metu stagnuojančios Lietuvos dizainerių sąjungos vietą. Aplink jį susibūrė aktyvesni ambicingi kolegos, pasiilgę visuomeninės veiklos ir nesulaukiantys dėmesio iš Dizainerių sąjungos.
2. Lietuvos dizainerių sąjunga iš tiesų tuo metu išgyveno ne pačius geriausius savo laikus: iš nežinia kur dingusio E. Kleizos pirmininkavimo pareigas perėmęs J. Malinauskas neturėjo nei talento, nei fantazijos ir po ketverių jo vadovavimo metų Dizainerių sąjunga atsidūrė visiškuose kultūrinės veiklos ir atminties paribiuose.
3. Gal todėl LGDA įkūrimas paskatino teigiamus bendruomeninio aktyvumo procesus, bet tuo pačiu pradėjo dizainerių skaidymosi, dalinimo į „savus“ bei „kitus“ dezintegracinius lūžius.
4. Lietuvos dizainerių sąjungos suvažiavimas 2000 m. įpareigojo naujai išrinktą valdybą rasti kelią iš aklavietės, kurioje buvo atsidūrusi organizacija. Valdybos narys Klimas pasiūlė kardinalų planą – LIKVIDUOTI Lietuvos dizainerių sąjungą. O po to įvairios grupelės dizainerių pagal savo specializaciją ateityje tegu susikuria savo organizacijas LGDA pavyzdžiu – aiškino Klimas. Jis argumentavo tuo, kad pasaulyje irgi tokia atskirtis: icograda – grafikos dizainerių, o icsid – pramonės ir kitų dizainerių susivienijimai. Tačiau šia provokacija didesnė valdybos dalis nepatikėjo ir nubalsavo „prieš“ susinaikinimo planą. Tuomet Klimas, kaip koks Leninas 1918 m., stumdamas separatinę „Bresto taikos“ sutartį, tėškė į stalą nario bilietą (nebegaliojantį jau tuo metu) ir pareiškė, išeinąs iš Dizainerių sąjungos.
5. Aišku, niekur Klimas nėjo – liko pasyviai kiūtoti valdyboje ir toliau rezgė planus sužlugdyti Lietuvos dizainerių sąjungą. Progos nebuvo – LDiS sėkmingai grįžo į visuomeninį-kultūrinį gyvenimą ir rado vietą kad ir iškreiptoje, bet kokią turim – tokią, Lietuvos kultūros rinkoje. 2005 metais, vien todėl, kad Klimas tuo metu buvo Lietuvos dizainerių sąjungos narys, jam per Sąjungą buvo suteiktas Meno kūrėjo statusas.
6. Klimas MK statusą priėmė ir juo naudojosi, tačiau viešai visaip jį niekino ir menkino, tuo įtikindamas LGDA organizacijoje susibūrusius, kad jiems statuso nereikia ir niekada nereikės. Iš tikrųjų, Klimas tiesiog lipdė LGDA ir jos narių emocinį identitetą, kurio pagrindas buvo kuo didesnis LGDA skirtumas nuo Lietuvos dizainerių sąjungos. Pvz., jei LDiS yra Meno kūrėjo statusą turinti organizacija, tai LGDA – kategoriškai ne.
7. Tačiau vien emocijomis konkurento nesužlugdysi. Suprasdamas, kad viena LGDA, stokodama intelektualinių resursų, su Dizainerių sąjunga nesukovos, Klimas prisitraukė komercinius sąjungininkus. Taip atsirado leidėjo V. Gurevičiaus įsteigtas Dizaino forumas, į kurį Klimas nutekino daugelį Dizainerių sąjungoje (kurios valdybos nariu vis dar buvo) puoselėjamų idėjų ir planų: dizaino festivalio rengimą, geriausių dizaino apdovanojimų konkursą ir t.t. Maždaug tuo metu (2006-2007 m.) Klimas nustojo mokėjęs narystės įnašus Lietuvos dizainerių sąjungoje.
8. Kol Klimas darė įtartinai žaibišką ir svaiginančią karjerą Vilniaus dailės akademijoje, LGDA beveik merdėjo – jei ne prieglauda VDA, kurioje, maloniai leidus tuometiniam rektoriui (Klimui), rengdavo reguliarius ir nieko patiems nekainuojančius draugų vakarėlius ir kitokius renginius. Vėliau Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija (VTEK) nustatys, kad Klimas pažeidė įstatymus, kaip rektorius pasirašydamas sutartį su savo įkurta LGDA. Klimas jau buvo beribės savo valdžios apsvaigintas ir nesibodėjo jokių priemonių, įtvirtinant visišką savęs monopolį Lietuvos dizaino erdvėje.
9. 2014 metų gruodį, Kaune, Lietuvos dizainerių sąjungos surengtos konferencijos metu pasirodė pirmieji neišvengiamo interesų susidūrimo ženklai – aplink Klimą salėje susėdę asmenys jau buvo mobilizavęsi kovai, perimant LDiS kontrolę. Beveik visi jie buvo ir yra LGDA nariai.
10. Po to sekę koordinuoti suokalbio prieš Lietuvos dizainerių sąjungą dalyvių veiksmai: teismų procesai, neteisėtos manipuliacijos ir įtaka Lietuvos kultūros tarybai, kuri per trejus metus neišmokėjo LDiS projektams savo pačios skirtus 120 tūkst. EUR, tikslingai privedė LDiS prie bankroto ir paskutinio rimtesnio konkurento LGDA ir visam Klimo karteliui, pašalinimo.
11. Teismų pripažinti neteisėtais Lietuvos kultūros tarybos (tiksliau, jos pirmininkės Dainos Urbonavičienės) veiksmai prieš LDiS, taip pat lemiamas 2019 m. liepos 04 d. apeliacinio teismo sprendimas, galutinai ir neginčijamai atmetęs Klimo suorganizuotos asmenų grupės pretenzijas ir skundus prieš LDiS, jau nieko nepakeitė – Dizainerių sąjunga tebėra suparalyžiuota ir veiklos vykdyti negali.
12. Sveikoji Lietuvos dizainerių sąjungos dalis, nepakentusi tokios situacijos, susirinko ir įkūrė (atkūrė) Lietuvos dizaino sąjungą, tęsiančią Felikso Daukanto įsteigtos LDiS tradicijas ir įdirbį. Registracija įvyko 2020-03-12.
13. Tuo tarpu LGDA, visą savo 24 metų egzistavimą isteriškai pozicionavusi save kaip ypatingos, savitos ir išskirtinės GRAFINĖS specializacijos sanglauda, 2020-04-27 dieną viską apvertė aukštyn kojom: pasiskelbė „plečianti“ savo įtaką į kitas dizaino sferas ir persivadinanti į LIETUVOS DIZAINO ASOCIACIJĄ. Pavadinimas, žinoma, tapatus mūsų organizacijos pavadinimui. Ir tuo pačiu – sąmoningai klaidinantis. Vartotojus, rinkos dalyvius, kitus kultūros sektorius, tuos pačius dizainerius.
14. Bet gali būti ir taip, kad pagrindinis šių veiksmų režisierius, pratęs salėje sėdėti apsuptas pakalikų, galiausiai liks vienas toje salėje stebėti tuščią sceną, nes LGDA, netekusi pagrindinio savo identiteto bruožo, už kurio desperatiškai kabinosi visi norintys būti išskirtinės specializacijos, norintys būti kitokiais nei visi kiti – pasijus suklaidinti ir dezorientuoti. Kol jie tarpusavyje kalbėjosi viena CMYK kalba, jie jautė bendrystę ir supratimą. Kokią bendrą dizaino kalbą jie vartos dabar? Kaip bepavadinsi, svarbiausia – turinys ir ideologija. Na, ir žmonės, aišku…
