Nutvieskė kaip žaibo kirtis skaudi žinia– netekome dizainerio, juvelyro, menininko ir mecenato Aleksando Šepkaus.
Jis buvo, ko gero, daugiausiai pasiekęs ir žinomiausias šiuolaikinis lietuvių dizaineris pasaulyje. Alius (o būtent taip jį visi vadino) VDA (tuometinio Valstybinio dailės instituto) Dizaino katedrą baigė 1977 metais ir jau iš karto žinojo, ko jis sieks – ėmė kurti papuošalus, įkvėptas prof. Felikso Daukanto ir juvelyro Kazimiero Simanonio. Tik, skirtingai nuo savo mokytojų taip mėgstamų masyvių metalo apsodų gintarui ir pusiau brangiems akmenims, Alius pasuko savo keliu – pradėjo kurti miniatiūrinius peizažus ir figūrines kompozicijas. Juvelyras naudojo medžiagas, tuo metu prieinamas Lietuvoje – sidabrą, emalę, mamuto kaulą, perlamutrą, pusbrangakmenius. Vaizdus mėgo palydėti poetine strofa arba šiaip metaforišku posakiu, kurį išrašydavo paties sugalvotu šriftu (jį naudojo ir savo dirbinių reklamoje). Tokių dalykų Lietuvoje niekas nebuvo matęs. A. Šepkaus papuošalai iš karto įgijo tokį patį statusą kaip jo kartos novatorių menininkų – skulptorių, tapytojų ir grafikų – kūryba. Jie buvo aptarinėjami, kolekcionuojami, o jų autorius įsiliejo į menininkų modernistų elitą, kurio nariai – Petras Mazūras, Mindaugas Navakas, Raimondas Sližys, Mikalojus Vilutis ir kiti – tapo A. Šepkaus artimiausios aplinkos dalimi. Kita vertus, Aliaus Šepkaus kūrybinis pasaulis buvo platesnis ir jam reikėjo kur kas daugiau – viso pasaulio. Todėl, vos atsivėrus sienoms, dizaineris atsidūrė Niujorke, Jungtinėse Valstijose. Jam užteko vos penkerių metų, kad būtų pastebėtas ir įvertintas. 1993 m. Amerikos juvelyrų draugija paskelbė Aleksandrą Šepkų geriausiu metų debiutantu.
Žinomas menininkas nepamiršo Lietuvos – nuolatos lankėsi tėvynėje, rengė parodas, mecenavo Vilniaus Bažnytinio paveldo muziejų. Ištisa plejada dizainerių iš Lietuvos praėjo neįkainojamą praktiką Alex Sepkus Inc., dirbtuvėse Niujorko Deimantų kvartale. Aleksandras Šepkus glaudžiai ir vaisingai bendradarbiavo su Lietuvos dizainerių sąjunga – „Dizaino Indeksas LT-2014“ išsamiai pristatė maestro kūrybos ir gyvenimo kelią. Jis buvo Lietuvos, o tapo – pasaulio žmogumi.
Pasak žinomo britų juvelyro Stepheno Websterio, A. Šepkus netilpo į jokius standartus, jis niekur neskubėjo karjera susirūpinusių dizainerių minioje, nes jam to nereikėjo – nepastebėti A. Šepkaus neįmanoma. Jis buvo ekscentriškas intelektualas ir maniakiškas kruopštuolis, kurio darbai vis dar skleidžiasi prieš mūsų akis kaip iš mažyčių detalių sukonstruota didžiulė, švytinti, neįtikėtino grožio ir precizijos mozaika.
Jo kūrybinį braižą nagrinės ištisos menotyrininkių kartos, stiliaus subtilybes privalomai studijuos visi būsimieji dizaineriai, o juvelyrai bergždžiai bandys atkartoti jo technikas. Jo frazes, pastebėjimus ir juokelius cituos bohema nuo InVino Vilniuje iki SoHo Niujorke. Mėgstamą jo dekoratyvinį paterną tiražuos ant šlapių marškinėlių, klijuos tapetais ant sienų, o naujas meras inicijuos paminklo statybą. Jo biografiją aprašinės, karjerą – nagrinės, vadovėlius spausdins, filmus – suks. O jis pats, Alius Šepkus, sugrįš pas auksu nudabintus Bizantijos šventuosius, deimantais tviskančius Actekų imperatorius, pas Gustavą Klimtą ir visus kitus, kurie mirksi mums žvaigždėmis iš bekraščio dangaus.
