Šių metų rugsėjį tradicinėje Kolorado valstijos (JAV) meno mugėje buvo išdalinti prizai įprastose meninėse kategorijose: tapyba, skulptūra, grafika ar mada. Tačiau vienas iš dalyvių, Jasonas M. Allenas nepateikė savo nutapytos drobės ar molio luito. Savo konkursinį darbą jis sukūrė naudodamas „Midjourney“ – dirbtinio intelekto programą, kuri teksto eilutes verčia vaizdu, šiuo atveju, hiperrealistine tapyba. M. Alleno darbas „Théâtre D’opéra Spatial“ buvo apdovanotas mėlynąja juostele mugės skaitmeninių menininkų konkurse – tai vienas iš pirmųjų A.I. sukurtų kūrinių, laimėjusių tokį prizą. Šis įvykis sukėlė nuožmią menininkų ataką, kurie M. Alleną apkaltino, iš esmės, sukčiavimu. Menininkas gynėsi, kad, pateikdamas savo darbą, aiškiai nurodęs, jog kūrinys sugeneruotas naudojant Midjourney programą ir kad jis nieko neketino apgauti dėl kūrinio kilmės. Bet tai nepadėjo – įsiplieskė audringų diskusijų tornadas, kuris kiekvieną dieną tik stiprėja.
Dirbtinis intelektas (Artificial Intelligence – AI) pastaraisiais metais padarė didelę pažangą, o jo galimybės išsiplėtė už mokslo ir technologijų ribų – į meno ir kūrybos pasaulį. Dirbtinio intelekto sukurtas menas arba, kitaip tariant, menas, sugeneruotas naudojant paieškos algoritmus ir kompiuterinį mokymąsį, sulaukia vis didesnio pripažinimo ir dėmesio kūrybos pasaulyje dėl galimybės sustiprinti ir išplėsti meninę raišką. Tačiau ši raida tuo pačiu kelia diskusijas ir prieštaravimus, ypač tarp menininkų, kurie mato potencialų pavojų dėl AI naudojimo meno kūrime ir galimo neigiamo poveikio žmogaus kūrybiškumui ir žmogaus sukurto meno vertei. Viena iš šių diskusijų apraiškų yra menininkų protestai prieš dirbtinio intelekto sukurtą meną.
Nors su AI pagalba sukurtas menas gali būti įvairių formų, pavyzdžiui, paveikslai, skulptūros ir net literatūra bei muzika, jam žodinę užduotį (prompt) turi pateikti žmogus, numanydamas išankstinę rezultato viziją. Toliau į darbą įsitraukia algoritmai, parengti pagal visų esamų meno kūrinių duomenų rinkinį, leidžiantį AI generuoti naujus meno kūrinius, imituojančius automatinio mašininio mokymosi duomenų stilius ir charakteristikas. Tai galingas ir kasdien tobulėjantis įrankis, įgalinantis suinteresuotą, tačiau net ir nekvalifikuotą asmenį sukurti subendrintą skaitmeninį meno kūrinį. Kaip ir gyvenime – jei tikrai žinai, ko trokšti ir moki tai nedviprasmiškai išreikšti žodžiais, visuomet gausi atsakymą. Kitas dalykas – ar jis tau patiks? Nors dirbtinio intelekto sukurtas menas gali duoti netikėtų ir vizualiai įspūdingų rezultatų, jis kelia klausimų apie žmogaus kūrybiškumo vaidmenį ir vertę meno pasaulyje.
Kai kurie mokslininkai ir menininkai teigia, kad AI naudojimas meno kūrime kelia grėsmę žmogaus meno unikalumui ir autentiškumui. Jie mano, kad pasitikėjimas AI kuriant meną nuvertina realių žmonių-menininkų pastangas, įgūdžius ir viziją. Be to, jie teigia, kad AI sukurto meno plitimas gali paskatinti meno virsmą komercine preke, kuris gali būti masiškai gaminamas mašinomis. Šis apibūdinimas idealiai tinka dizaino kūrimo procesams, kurie apjungia meninę raišką ir technologinį projektavimą, todėl AI naudojimas techniniame dizaine nekelia didesnių prieštaravimų.
Reaguodami į šias kontroversijas, menininkai surengė protestus ir kampanijas prieš AI sukurtą meną. Grupė menininkų ir tyrėjų įkūrė „Dirbtinio intelekto sukurto meno opoziciją“ (AIGAO) – platformą, skirtą menininkams išreikšti savo nepritarimą dirbtinio intelekto kuriamam menui ir pasisakyti už žmogaus meninio kūrybiškumo išsaugojimą. AIGAO ir kitos menininkų grupės surengė parodas ir renginius, kuriuose pristatomas žmogaus sukurtas menas ir skatinama žmogaus meninės raiškos vertė. Pastaruoju metu spontaniškai kyla protestų akcijos įvairiose menininkų bendruomenėse visame pasaulyje.
Praėjusios savaitės pradžioje populiarioje meno kūrinių ir išteklių platformoje ArtStation kilo masinis protestas, kuomet skaitmeninės bendruomenės nariai į savo portfolio įtraukė „No AI Art“ atvaizdus, kurie per kelias dienas paplito platformoje ir už jos ribų. Menininkai, ArtStation naudojantys kaip vietą savo darbams populiarinti ir parduoti, kritikuoja dirbtinio intelekto sukurtų darbų buvimą platformoje ir rengiasi sutrikdyti būsimus AI modelius, parengtus naudojant svetainėje rastus meno kūrinius. Pirmasis protesto ažiotažas prasidėjo dar gruodžio 5 d., kai bulgarų menininkas Aleksandras Naničkovas tviteryje paskelbė: „Dabartinis AI „menas“ kuriamas naudojantis šimtų tūkstančių menininkų ir fotografų, kurie padarė milijardus vaizdų ir atiduoda tam visą savo laiką, meilę ir atsidavimą, darbais, kuriuos neturintis sielos AI pavogė ir panaudojo savanaudiškų žmonių, neturinčių nė menkiausio supratimo apie etiką, pasipelnymui“. Po kelių dienų kritika ir protestai pasiekė apogėjų, kuomet žinomas personažų dizaineris Danas Ederis tviteryje paskelbė: „Mane liūdina, kai AI menas rodomas pagrindiniame „Artstation“ puslapyje. Man patinka žaisti su MJ taip pat kaip ir bet kam kitam, bet skelbti kažką, kas buvo sukurta naudojant žodinę komandą (prompt) vienoje vietoje su tikrais meno kūriniais, kuriems sukurti prireikė šimtų valandų ir daugelio metų patirties, yra visiškai nepagarbu“. Protesto judėjimas plinta ir praeito trečiadienio duomenimis, „ArtStation“ portale ieškant „No AI Art“ buvo gauti 2 099 rezultatai, o „ne AI generuotiems vaizdams“ – 2 111. Kiekvienas rezultatas yra atskira atlikėjo paskyra, o jų palyginimas rodo, kad abi stovyklos pasidalinusios maždaug per pusę.
Kita vertus, turbūt dar prisimename gerokai silpnesnius, bet aiškų nepasitenkinimą reiškiančius kai kurių fotografų pareiškimus, nukreiptus prieš grafinių vaizdų redaktoriaus PhotoShop įsigalėjimą ir raginančius „sąžiningai“ atskirti „grynąją“ fotografiją nuo „fotošopintos“. Dabar tas judėjimas pasimiršo ir liko tik siaura marginaline menine niša. Arba tie, senosios kartos meistrai, kurie su panieka žiūrėjo į sparčiai besivystančias 3D projektavimo programas ir ne be pasididžiavimo pasakodavo apie liniuotėmis kuriamas perspektyvas ir nedrebančią ranką, galinčią su reišena ir reisfederiu padengti net 30 cm plotą lygių linijų štrichu? Tai ir požiūrio, ir kartų kaitos klausimas. Pavyzdžiui, „Oskaro“ laureatas režisierius Guillermo del Toro taip pat įsitraukė į diskusijas ir apibūdino dirbtinio intelekto meną kaip „įžeidimą pačiam gyvenimui“…“Vartoju ir mėgstu žmonių sukurtą meną. Mane tai absoliučiai jaudina. Ir tuo pačiu, manęs nedomina mašinų padarytos iliustracijos ir informacijos ekstrapoliacija“, – sakė del Toro. Toliau jis paminėjo puikius menininkus, tokius kaip Miyazaki ir anglų komiksų menininkas bei iliustratorius Dave’as McKeanas, kurie taip pat išreiškė susirūpinimą ar abejones dėl AI meno plėtros. Kita vertus, priešingoje pusėje taip pat netrūksta nei entuziastų, nei garsių pavardžių, kurie AI įžiūri neribotas fantazijos išpildymo galimybes, kurias neturėtų stabdyti obskurantiškos pažiūros.
Guillermo del Toro: „Vartoju ir mėgstu žmonių sukurtą meną. Mane tai absoliučiai jaudina. Ir tuo pačiu, manęs nedomina mašinų padarytos iliustracijos ir informacijos ekstrapoliacija“
Diskusijos apie dirbtinio intelekto sukurtą meną taip pat liečia etinius bei teisinius aspektus, tokius kaip nuosavybė ir autorystė. Kam priklauso teisės į dirbtinio intelekto sukurtą meno kūrinį? Ar AI yra meno kūrinio kūrėjas, ar tai žmogus, kuris užprogramavo AI? Šie klausimai dar turi būti iki galo išdiskutuoti ir išspręsti, be to, jie kelia platesnius klausimus apie AI vaidmenį visuomenėje ir etines technologijų pažangos pasekmes.
Apibendrinant galima pasakyti, kad dirbtinio intelekto naudojimas meno kūrime sukėlė diskusijas ir protestus tarp menininkų, kurie nerimauja dėl AI poveikio meno pasauliui. Nors dirbtinio intelekto sukurtas menas gali duoti greitų, netikėtų ir vizualiai įspūdingų rezultatų, jis kelia klausimų apie žmogaus meninės raiškos vertę ir vientisumą. Taip pat reikia atidžiai apsvarstyti ir atsižvelgti į etines dirbtinio intelekto sukurto meno pasekmes. Svarbu toliau nagrinėti šias problemas ir galvoti apie AI vaidmenį mene ir visuomenėje.
