Rugsėjis, Vilnius, prospektas, mugė, žmonių spūstis. Nešu voką, kitoje rankoje dukra įsitvėrus į skverną klausia – mama, ar spėsim grįžti, svečiai renkasi po pusvalandžio? Ir tyliu balsu priduria: o man dar reikia pasipuošti. Akistatoje su mintimi, kad jau vargiai bespėsim, paspartinu žingsnį ir, bėgdama svarstau, kas svarbiau – ar mylimo vaiko gimtadienis, ar tas vokas su mano piešiniu. Vokas vis tik sėkmingai patenka į Lietuvos banko biurą, o mes galvotrūkčiais lekiam švęsti dukros gimtadienio. Tą akimirką galvojau tik apie ateinančius svečius ir savo karalaitę… Gyvenimas užsisuko…. ir staiga po daugelio dienų – skambutis iš banko ir taip prasidėjo labai įdomus procesas.
Pradžioje dominavo idėjos paprastumas ir komisijoje vyravo nuomonė, kad moneta per paprasta. Palaipsniui gryninosi idėjos – judesys, transformacija, akcentavosi pats virsmo procesas su nežinomybe ir senų, įprastų dalykų praradimu. Persekiojo mintis apie sunkiai suvokiamus būsimus valiutos pokyčius. Dabar kai atsigręžiu – juokinga, tuomet kažkaip dramatiškiau matėsi.
Vytis suvokiamas asociatyviai – tarsi žinojimas, kad jis tiesiog yra.
Vizualią įtampą siekiau kurti per sukimosi ir judėjimo iliuziją. Monetoje aversas sunkiai skaitomas, praradęs konkretumą ir aiškumą. Vytis suvokiamas asociatyviai – tarsi žinojimas, kad jis tiesiog yra. Toks simbolio užkadrinis suvokimas man leido savyje atrasti nematomą, bet esamą. Supratau, koks tai iššūkis parodyti kitokią valstybinio simbolio interpretaciją. Vytis pasirodė atpažįstamas ir įžvelgiamas, tai, matomai, įaugę į mūsų pasąmonę. Optika suveikė.
Hipnozė monetos reverse – prasislinkęs taisyklingų apskritimų išdėstymas kuria besisukančios spiralės įspūdį, ypač išryškėja monetai gaudant sidabro atšvaitus. Asociacija su vaikišku žaidimu yra sąmoninga tai tartum fizinio piniginio vieneto ir jo santykio su verte paralelė: įtrauki optinė iliuzija – kaip bejudinsi, šratukas vis vien lieka vietoje, nors vizualiai taip kartais ir neatrodo…
Deformacijos, judesio įspūdis, susikuriantis sukimosi metu, kai daiktai nuspėjamai keičia formą, akcentuojami monetos gabaritais – neįprastu plonumu ir dydžiu. Iliuzijai pastiprinti monetai suteikiau išgaubtą formą. Tai lyg sustabdyta akimirka – sukimesi pagautas kadras.
Tai, kas atrodė paprasta idėja, pasirodė ne taip jau lengvai įgyvendinama. Dėl monetos nestandartinio dydžio teko paplušėti ir prašyti pagalbos žinovų, nagrinėjant reglamentuojančius monetas dokumentus, juk tai valstybinio lygmens nuostatos ir jų tenka laikytis. Neįprastos priemonės – monetos išgaubimas ir panaudotas šratukas monetų kalyklos žmonėms sukėlė nemenkų pastangų įgyvendinant. Tad daug žmonių susibūrė į bendrą darbą ir rūpinosi paskutinio istorijoje kolekcinio lito gimimu. Mano kolega, dalyvavęs konkurse su manim, galiausiai labai pagelbėjo profesiniais patarimais, o mano dukra išmoko virti kavą, kurios dėl užimtumo nebespėdavau pasigaminti. Beje, ši moneta – mano pirmoji, tad jaučiu, kaip paaugom visi, kas prisidėjo. Džiaugiuosi, kad gyvenu tokiam krašte, kur galime susiburti ir nuveikti kažką ypač svarbaus. Tikras stebuklas! Tai buvo pats nuostabiausiais atradimas, kuriant monetą, o tą lemtingąjį dukros gimtadienį visada prisiminsiu kaip išskirtinį.
Agnė Dautartaitė Krutulė
